Patarlės 4

₁Vaikai, klausykitės tėvo pamokymo,

būkite atidūs, kad suprastumėte,

₂nes duodu jums gerą patarimą:

neužmeskite mano mokymo.

₃Kadaise buvau geras tėvo sūnus,

gležnas, motinos numylėtinis.

₄Tėvas mane mokė ir sakė:

„Tebrangina tavo širdis, ką aš sakau;

laikykis mano įsakymų, ir gyvensi.

₅Įgyk išminties, įgyk supratimo!

Neužmiršk ir nenukrypk nuo mano žodžių.

₆Nepalik jos, ir ji tave palaikys,

mylėk ją, ir ji tave saugos.

₇Štai išminties pradžia: įgyk išminties,

įgyk supratimo, nors tai kainuotų visa, ką turi.

₈Brangink ją, ir ji tave išaukštins;

ji tave pagerbs, jei tu ją apkabinsi.

₉Tau ant galvos ji uždės grakštų vainiką,

apvainikuos garbinga karūna“.

₁₀Mano vaike, klausykis ir imk į širdį mano žodžius,

kad ilgai gyventum.

₁₁Mokau tave išminties kelio,

vedu tave dorais takais,

₁₂kur nereikės tau žingsnių lėtinti,

ir, net jei bėgtum, nesuklupsi.

₁₃Laikykis mano pamokymo, neužmiršk jo,

brangink jį, nes tai tavo gyvybė.

₁₄Nekelk kojos ant nedorų žmonių tako,

neik nedorėlių keliu.

₁₅Venk jo! Neženk juo,

sukis nuo jo, eik savo keliu.

₁₆Jie užmigti negali, ką pikta nepadarę,

jie neužmiega, jei nėra kam kojos pakišę.

₁₇Nedorumas – jų valgoma duona,

smurtas – jų geriamas vynas.

₁₈O teisiųjų takas – tarsi aušros šviesa,

vis labiau švintanti iki skaisčios dienos.

₁₉Nedorų žmonių kelias – visiškai tamsus;

jie nežino, ant ko suklumpa.

₂₀Mano vaike, klausyk mano žodžių,

palenk ausį mano posakiams.

₂₁Neišleisk jų iš akių,

laikyk giliai savo širdyje.

₂₂Juk juos turintiems jie yra gyvenimas

ir jų kūno sveikata.

₂₃Atsidėjęs saugok savo širdį,

nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai.

₂₄Venk kalbėti apgaulingai,

mesk į šalį suktas kalbas.

₂₅Tavo akys težiūri į priekį,

tiesus tebūna tavo žvilgsnis.

₂₆Žiūrėk, kur eini,

ir visi tavo keliai bus tikri.

₂₇Nesuk nei į dešinę, nei į kairę;

nukreipk savo koją nuo pikta.